Mano bevardės viendienės

Man turguje pirkti patinka, nes gali atrasti tai ko nėra net pas kaimynus :-)  Nors ir nemėgsta augalai būti iškasinėjami žydėjimo metu, tačiau turgaus prekeiviams nė motais, o ir pirkėjams, kurie nieko nenutuokia apie tam tikras gėlių veisles ar rūšis - viskas tvarkoj.

Tik bėda ta, kad augalai lieka bevardžiais (jei pažįstate jas, parašykite). O taip jau man nepatinka. Ieškai, kapstaisi po internetą, per kolekcininkų katalogus ir vis suki galvą - gal ta, o gal šita... Beje ir išsamesnės informacijos neišgausi. Apie nusišnekėjimus, kad kone vienmečiai staiga patampa daugiamečiais aplamai norisi užsikimšti ausis :-D

Taigi, todėl belieka pasikliauti savo šiokia tokia patirtimi, stebėti ar eksperimentuoti.

Viendienės man iš esmės nepatinka, todėl, kad nors ir tokios gražios, bet tokios vienadienės...
Visgi šiemet užsimaniau keleta įsigyti: pora turguje, pora pas augintojus ir vien tam, kad įdomu kaip integruosis mano varganame gėlyne.

Šioji sužavėjo aukščiu, kuris apie 150 cm ir kraujo raudonumo žiedlapiais su žalsvu viduriuku. Žiedynas negausus, bet žydėjo tarsi pakartotinai. Gali būti, kad vienas stiebas vėliau išaugo. O gal tai jos toks būdas? pažiūrėsime kitais metais.

*  *  *

Aišku perteikti spalvų fotoaparatu kartais neįmanoma, bet kokia skani ši kreminė... :-)

Žiedynas gausus, vienu metu žydi keli žiedai, vakare matoma, tarsi balti žibintai. Žydėjo pakankamai ilgai.

Jos aukštis taip pat ne mažas - apie 120 cm.

Pasodinau netoli puikiosios rožės 'Uetersener Klosterrose'.

Spalviškai jos identiškos, tik žinia, vėliau rožei paaugus teks viendienę perkelti kitur :-(

Foto: Džilda D.



Desertas per 10 min.

Visai atsitiktinai prabėgau tokias lentynas parduotuvėje kur sukrauti skanėstai, tipo 'pasidaryk pats'. Nesu mėgėja kepti tortus, o ir nemoku, todėl niekad net nebandžiau ieškoti jiems pasigaminti ingridientų ar receptų.

Ir štai, Eureka!

Net nepagalvotum, kad galima atrasti tokių elementų, kuriuos sudėjus kartu, pavyktų pasigaminti ale tortą per keleta minučių. Įsivaizduojate, net kepti nereikia :-) Tai kas, kad sintetika, tačiau tai prieinama ir patogu. Kas svarbiausia - greita. Visas tortas mums kainavo apie 10-12 litų.

Iš vakaro išvirėme vieną pakelį braškių žele, t.y. tik su 1/2 litro vandens.

Panaudojome biskvitą trijų dalių.

Pertepimui - vieną stiklinę kaimiško pieno suplakėme su tam skirta sausa mase kur gavome šokoladinį kremą.

Ant viršaus užpylėme šokoladinį glajų. Jį reikėjo tik pašildyti keleta minučių verdančiame vandenyje su visa pakuote, vėliau prakirpus užpilti.

Per daug nesistengėme dailinti ir negalvojome kaip tai daryti, tačiau rezultatas gavosi puikus ir tikrai skanus bei gaivus.

Pavadinome jį "Pūkeliu" :-) 

Vaikams buvo didelė pramoga, stingstant šokoladiniam glajui, atrasti viso pasaulio gyvūnų ir paukščių figūrėlių, nuo kregždės iki dramblio užpakalio :-D. Beje, glajus labai priminė tikrąjį šokoladą, turiu omenyje, kad nesivėlė burnoje.

Dabar šiam reikalui nusipirkome ir riešutų, vėliau gal dar kokių detalių sugalvosime. Ir taip tobulinsime, tobulinsime... Na, manau, svarbiausia nepersistengti :-)



Rudens žiedai puošiantys palangę

Po praeitos nakties šalnų iš lauko parsinešiau į namus kelias belikusias apsižiedavusias rožių šakeles. Pumpuruotas palikau, maža ką, gal dar šiek tiek atšils ir netikėtai pražys...

Taigi, tai rožės: moderni krūminė 'Cornelia', 'Ballerina' ir angliška David'o Austin'o "Princess Alexandra of Kent'.

Rožės 'Princess Alexandra of Kent' žiedų spalva liko nepakitusi lyginant su pirmuoju žydėjimu.

*  *  *

Labai gražiai garbuoti rožės 'Cornelia" žiedeliai. Kvepia taip nuostabiai ir stipriai, kad iš tolo aromatą pajutau, be to, parnešus namo, dukrytė Silvija užklausė kas čia taip kvepia, sakė, kad tiesiog kvapo šleifas nusidriekė per namus. Na, žinoma, uostė su giliais atodūsiais, dar ir dar...

*  *  *

'Ballerina' tokia nustekenta... Ačiū, Dievui, perkėliau į labiau saulės apšviestą vietą, visgi norisi pamatyti dideles ir tuo pačiu lengvas jos žiedų kekes :)

Foto: Džilda D.

Rudens gėrybės pas kaimynes

Kiekvienas turime savitą skonį, supratimą, pajautimą, galimybes kuriantis jaukią aplinką prie namų.

O, kaip man gera pabūti kitur, ten kur kažko pats neturi ar bent dalelę turėti to ką turi kiti.

Pavyzdžiui miško putiną. Kaimynė siūlė duosianti, bet kol kas reikia pas save vietą jam numatyti. Su mielu noru ir aroniją priglausčiau. Juk tokios naudingos ir skanios šių krūmų uogytės.

  

 Oi kaip noriu vynuogių...!!! Iš šių pasigaminau toookias gardžias salotas, mmm... Vėliau kada nors aprašysiu.

 

 

Na ir kaip ji sugeba taip išpuoselėti dekoratyvinį pipirą? Pas mane jis kažkada augintas erkutėmis apniko, o šis iš tolo šviečia.

Kiek kartų prašiau sūnaus, kad paprašytų, jog darbų mokytojas juos išmokytų lesyklėles, inkilėlius pasidirbti - nė per kur, atseit programoje to nėra. Šioji tokia originali...



Ir dar - josios saulainės papuošė mūsų stalą.

Išvada. Kartais nereikia ypatingų ieškojimų, kad būtų jauku, kad galėtum džiuginti širdį ir akis ne tik savo, bet ir prašalaičių.

 Linkiu jums visiems daugiau kūrybinės laisvės savo soduose ir neįsisprausti į ne visiems suprantamas želdinimo taisykles ar rėmus. Kaip kartais man norisi pabūti chaoso soduose, be jokių taisyklių ir įmantrybių, be specialių spalvų derinimų ir prabangos, galbūt vien tam, kad vėliau vėl galėtum mėgautis harmonija pas kažką :)..., o kai ji pabosta vėl nubėgti svetur.