2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Ruošiamės, planuojame jau dabar

Jau planuojame ir svajojame apie tai, koks sodas, rožynas ar gėlynas, daržynas :) bus šiemet. Ką norėsime matyti ir auginti, ko atsisakysime, nes nepateisino lūkesčių arba eksperimentas nepavyko, netinka spalva ar aukštis... Tikrai žinau, kad šiemet atsisakysiu kobėjos, nes ji pas mane skurdo, labai vėlai žydėjo, augo perpučiamoje vietoje, tačiau jos auginimu užkrėčiau kitus :) jau ir sėklų žmonės įsigijo.

Rožės - numatomas mano sodo pagrindinis akcentas

Pirmiausiai visuomet planuotis pradedu nuo didžiausiųjų augalų, medžių ar krūmų, po to daugiamečių, o tik vėliausiai įterpiu vienmečius ir prieskoninius.

Taigi, šiemet neplanuoju medžių sodinimo, tačiau rožyną tikrai taip. Viskas priklausys nuo galimybės gerai išdirbti numatytą vietą bobkatu, vėliau pagerinti dirvožemį ir galiausiai tinkamai sukomponuoti. Procesas ilgas ir nuobodus, o rezultatų norisi tuoj pat :) Neturiu tam  kantrybės.

Prieskoninės žolelės būtinai turi figūruoti mano sode

Jau daiginuosi kai kurias prieskonines žoleles.  Dėl vietos stokos daugelį jų įterpsiu į jau esamus gėlynus, pvz. bazilikus, krapus. Na, šalavijo ar levandos figūravimas rožyne mums įprastas, bet remontantinių braškių apvadų dar niekur nemačiau. Ir pritaikysiu jas apvadams tol, kol nesusidaiginsiu pakankamai buksmedžio. 

Dar apvadams nusipirkau retesnių raktažolių sėklų (išskyrus orchidėjines). Žinau, kad jos mėgsta užpavėsintas ir drėgnas vietas, o pas mane saulėta, tačiau visgi pabandysiu, labai jau knieti.

Foto: Džilda D.

2013 m. vasario 20 d., trečiadienis

Karališkoji lelija Lillium regale


Praeitą pavasarį vazone ankstokai pradėjo busti karališkoji lelija Lilium regale, todėl pratinti lauke taip pat pradėjau anksti. Pasirodė, kad per anksti, nes nušalo žiedynas. O kai jau jis nušalo, tai, mano nuostabai, išaugino svogūnėlius pažastėlėse.

           

Skaičiau, kad karališkosios lelijos stiebą, įkišus horizontaliai maždaug 2 cm gylyje, yra tikimybė, jog susiformuos ir sudygs pažastiniai svogūnėliai, tačiau, kad tokiu būdu kaip čia - tikrai nesitikėjau.

Aišku, juos nuskabiau ir sukišau į vazoną, ten kur auga motininis svogūnas. Žiūrėsim kaip vystysis procesas toliau :)


2013 m. vasario 12 d., antradienis

Buksmedžių gyvenimas Liuksemburgo gatvėse

 Luxembourg,

Niekas taip netraukia grįžti į svečią šalį kaip skoningai sutvarkyta aplinka, išpuoselėti apgenėti krūmai ir medžiai, skoningi vienmečių deriniai ar nuosaiki mažoji architektūra.Ypatingai šalies veidą atspindi viešosios erdvės. Ir kokia turtinga šalis bebūtų, auksu rūmų bokštai netviskėtų, visgi patys mieliausi akiai ir širdžiai prisiminimai išlieka iš ten, kur pritaikoma vieta žaliesiems plotams, žmogaus rankų išpuoselėtiems.


Kad ir kaip dažnas lietuvis besistengtų urviniu žmogumi virsti, vistiek manau, kad maloniausia laiką leisti prižiūrėtuoe soduose.
 
  
Augmenija yra priemonė kurti sodo meną. Mes dar gyvename nesugadintoje aplinkoje pilnoje pievelių, miškų, kaimo vietovių, nesupa mūsų milžiniški dangoraižiai kaip tikruosiuose pasaulio didmiesčiuose, todėl kol kas neturiu jokio noro įsileisti į savo kiemą nei garšvos, nei smilgų ar dar kokio užkrato, kurio ir taip pilna aplink.

  
Mano manymu, žmogus ir skiriasi nuo strazdo ar gazelės tuo, jog sugeba kurti iš gamtos resursų.

  

Pažiūrėkite, kiek daug pritaikymo galimybių turi pavyzdžiui buksmedis ir tai dar ne viskas, nes tiek privačiuose, tiek mažuose ar gigantiškuose soduose jo variacijų yra be proto daug.


Štai ir miskantai ar kiti viksviniai labai dera su visžaliais buksmedžiais, suteikia puošnumo ir architektūriškai papildo viens kitą, bet jokiu būdu neturėtų stumdytis gėlynuose. Žoliniams augalams pati tinkamiausia vieta - atskira 'salelė'.

Foto: Džilda D.

2013 m. vasario 6 d., trečiadienis

Kraštovaizdžio dizaino istorija

Radau labai įdomų blog'ą - kraštovaizdžio, sodų meno kūrimo istorijos dalelę.


Gero laiko studijuojant :)

Ir kaip jų nemylėti?

Įstabūs, ilgaamžiai ir neatsibostantys bijūnai.

Kaupiu šiokią tokią kolekciją. Kol kas pilnai neapsisprendžiau kokius labiausiai norėčiau turėti, juk jie, kaip ir daugelis gėlių, gausiai ir sparčiai hibridizuojami, tačiau norėtųsi, kad jie visgi ir išliktų panašūs į bijūnus.



1. Paeonia "Raspberry Clown". Manau, kad toks pavadinimas, nes pirkau kaip nežiniuką :)
2. Ankstyvasis vaistinis.
3. Paeonia "Raspberry Sunday". Kol kas laukiamas, užprašytas :)
4. Paeonia "Festiva Maxima". Šiuo metu emigravęs :) , bet tikiuosi greit grįš.

Visų šių bijūnų pavadinimai man nėra žinomi, todėl parašiau tik numanomus. Jei žinote tikslius, parašykite. Ačiū.

Foto: Džilda D.