Niekas taip netraukia grįžti į svečią šalį kaip skoningai sutvarkyta aplinka, išpuoselėti apgenėti krūmai ir medžiai, skoningi vienmečių deriniai ar nuosaiki mažoji architektūra.Ypatingai šalies veidą atspindi viešosios erdvės. Ir kokia turtinga šalis bebūtų, auksu rūmų bokštai netviskėtų, visgi patys mieliausi akiai ir širdžiai prisiminimai išlieka iš ten, kur pritaikoma vieta žaliesiems plotams, žmogaus rankų išpuoselėtiems.
Kad ir kaip dažnas lietuvis besistengtų urviniu žmogumi virsti, vistiek manau, kad maloniausia laiką leisti prižiūrėtuoe soduose.
Mano manymu, žmogus ir skiriasi nuo strazdo ar gazelės tuo, jog sugeba kurti iš gamtos resursų.
Štai ir miskantai ar kiti viksviniai labai dera su visžaliais buksmedžiais, suteikia puošnumo ir architektūriškai papildo viens kitą, bet jokiu būdu neturėtų stumdytis gėlynuose. Žoliniams augalams pati tinkamiausia vieta - atskira 'salelė'.
Foto: Džilda D.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą