2013 m. vasario 12 d., antradienis

Buksmedžių gyvenimas Liuksemburgo gatvėse

 Luxembourg,

Niekas taip netraukia grįžti į svečią šalį kaip skoningai sutvarkyta aplinka, išpuoselėti apgenėti krūmai ir medžiai, skoningi vienmečių deriniai ar nuosaiki mažoji architektūra.Ypatingai šalies veidą atspindi viešosios erdvės. Ir kokia turtinga šalis bebūtų, auksu rūmų bokštai netviskėtų, visgi patys mieliausi akiai ir širdžiai prisiminimai išlieka iš ten, kur pritaikoma vieta žaliesiems plotams, žmogaus rankų išpuoselėtiems.


Kad ir kaip dažnas lietuvis besistengtų urviniu žmogumi virsti, vistiek manau, kad maloniausia laiką leisti prižiūrėtuoe soduose.
 
  
Augmenija yra priemonė kurti sodo meną. Mes dar gyvename nesugadintoje aplinkoje pilnoje pievelių, miškų, kaimo vietovių, nesupa mūsų milžiniški dangoraižiai kaip tikruosiuose pasaulio didmiesčiuose, todėl kol kas neturiu jokio noro įsileisti į savo kiemą nei garšvos, nei smilgų ar dar kokio užkrato, kurio ir taip pilna aplink.

  
Mano manymu, žmogus ir skiriasi nuo strazdo ar gazelės tuo, jog sugeba kurti iš gamtos resursų.

  

Pažiūrėkite, kiek daug pritaikymo galimybių turi pavyzdžiui buksmedis ir tai dar ne viskas, nes tiek privačiuose, tiek mažuose ar gigantiškuose soduose jo variacijų yra be proto daug.


Štai ir miskantai ar kiti viksviniai labai dera su visžaliais buksmedžiais, suteikia puošnumo ir architektūriškai papildo viens kitą, bet jokiu būdu neturėtų stumdytis gėlynuose. Žoliniams augalams pati tinkamiausia vieta - atskira 'salelė'.

Foto: Džilda D.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą