Lilium Zalumballe

Na, niekas negali taip pradžiuginti kaip netikėtai prasiskleidęs ir labai lauktas lelijos žiedas. 

Šiandien prabėgdama pro palanges nusčiuvau... Išnešiau į vidinį kiemą bazilikus, kad šiek tiek pasigrūdintų, bet prabėgom periferiniu matymu akyse sušmėžavo kažkokie žiedai... :D "Pala, pala, nedėjau jokios vazos su gėlėmis ant palangės..." - pamaniau sau. Grįžusi vidun, nubėgau įsitikinti ar tik nepasivaideno :) Žinoma, kad ne.

Mano nuostabai išsiskleidė azijinė lelija Zalumballe (Andris Krumins). Pasakysite, jog nieko keisto, kad pražydo augalas, tačiau džiaugsmo suteikė dėl keleto ypatingų dalykų.

Visų pirma tai, jog rudenį sodinant lelijas į gruntą nuo kiekvienos rūšies pasilikau po pora smulkesnių svogūnėlių pasodinimui pavasarį patalpoje (maža ką, jei iššaltų), tačiau kai atėjo laikas juos sodinti į vazonus, niekur jų neradau.
Atsitiktinumo dėka išėjusi viduržiemį laukan pamačiau, kad jie pilnai apsnigti, bet vis dar kartoninėje dėžėje šalia durų, paruošta įnešimui :)

Patikėkite, tikrai neturėjau vilties, kad ne tik kad išsiskleis nors vienas žiedas, bet, kad apskritai sudygs, todėl kiekviena diena buvo pilna įtempto laukimo ir džiaugsmo, kai tik pasirodydavo gyvybės ženklai :) Juk lelijas rekomenduojama net apmulčiuoti, o čia - virš žemės šaltyje ir speiguose, praviroje dėžėje...

 

 

 

 

Žiedai žalsvai geltonos spalvos (nuotraukose tikroji neatsispindi, natūroje labiau salotinė), gal todėl esant pumpurui žaliam visiškai nesitikėjau jų išsiskleidžiant. Juk prieš "nokstant" pumpurams, jie dažniausiai dažosi, o šis kitoks :) Be to, laisčiau jas užvakar ir skleidimosi požymių nepastebėjau.

Foto: Džilda D.