2013 m. gegužės 21 d., antradienis

Sodo gyvūnijos pasaulis

 
 
 
 
Mokėčiau pasakoti ir sklandžiai rašyti, tai prirašyčiau daug puikių istorijų apie vabzdžių gyvenimus :)
 Bet, deja, tokios dovanos neturiu, tačiau mielai su jumis dalinuosi fotografijomis. Na, jos taip pat ne aukščiausios kokybės, nes macro objektyvo nespėjo užsidėti, todėl tik pamačiusi ką nors judančio, bėgu fotoaparatą prigriebti ir paknapstom atgal :)

Drugelio vikšras tikrai puikiai prisitaikęs - klaidinančios akys iš tiesų atrodo kaip tikrosios, kurios prašyte prašo "Pasigailėk manęs, nežudyk...help..." :-D
Foto: Džilda D.

Jautrusis triskiautis migdolas

Kai žydi migdolas - abejingų jam nėra. Rožiniais pilnaviduriais žiedeliais. Daugybė. Tik, gaila, jautrokas  krūmas, tačiau, jei įsitvirtina- augs.
Rašo, kad jis atsparus šalčiui ir ligoms, bet mano patirtis byloja kai ką kita. Tinkama jam nuo vėjų apsaugota, saulėta vieta; puri, laidi žemė.

 
Foto: Džilda D.

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Eurovizija 2013 Lietuva

Andrius Pojavis

Nepaisant užkulisinių nesusipratimų ir komunikacinių intrigų
Sveikiname tave ir dėkojame už patį nuostabiausią kūrinį, Andriau!!! Sėkmės!!!

2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Margutės Fritillaria

Auginu margutes, kurios neskleidžia specifinio margutėms būdingo nemalonaus kvapo. Geriau joks nei tas, kuris gali sugadinti visą dieną, nepriklausomai gražus žiedas ar ne.
Rekomenduoju!!!

Fritillaria RADDEANA
         
 Žiedai blyškiai geltoni rausva nugarėle. Viena ankstyviausių aukštaūgių margučių, kurios H-1m.
Mėgsta saulėtą, gerai įdirbtą, drenuotą ir puveningą dirvą. Viena retesnių margučių Lietuvoje.


* * * * *

Fritillaria imperialis AUREOMARGINATA
Dar rečiau sutinkama karališkosios margutės forma.
Lapai su gelsvu apvadėliu, žiedai oranžiniai. H-0,80 cm.


* * * * *

Fritillaria PERSICA

 
Žiedai įvardijami kaip tamsiai rudi, nors man jie beveik juodi. Tiesa, su pilkšvu barchatiniu apnašu. Yra tokia pati, tik žalsvos spalvos žiedais. Nedidelio varpelio formos, maždaug po 20-30 ilgame žiedyne.
Lapai melsvai žali, taip pat su pikšvu atspalviu. H-0,80 cm. Labai graži. Kaimynus sudomino :)

  Rašoma, jog margutes rekomenduojama vasarai iškasti, kad gausiau žydėtų ateinančiais metais.

2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Palyginimas

Pilnavidurė tulpė nežiniukė
Toks juokas paėmė, kai mintyse šmėstelėjo, jog tulpės naujokės labai jau panašios į mano numylėtąją rožę "Princess Alexandra of Kent". Net spalva identiška - gelsvai rožinė dūminė, tik nuotraukose neatsispindi tikroji spalva, gaila...




rose "Princess Alexandra of Kent"
Pilnavidurė tulpė nežiniukė











rose "Princess Alexandra of Kent"

















 Nežinau šios tulpės pavadinimo, tik žinau, kad praeitą rudenį pirkau kažkokioj parduotuvėj, bet visiškai nesigailiu, nes ji mane pakerėjo tiek žiedo spalva, tiek dydžiu, tiek forma. Manau, jog dabar žinau kokios pilnavidurės tulpės  vadinamos bijūninėmis. 
Anomalija. Štai kokia ji nenuspėjama - su dviem viduriukais :-D
Negana to, kad žiedai tikrai sulig bijūno žiedu, tai dar ir staigmenas mėgstanti - su dviem viduriukais...







2013 m. gegužės 9 d., ketvirtadienis

Pavasarinio sodo žiedai


Nuo Trijų kryžių kalno...

Ant Kryžių kalno Vilniuje buvau tik prieš kokius 25-erius metus. Gerai neatsimenu, bet man rodos kryžių nebuvo. Gal kiek niūroki šiandien jie, tačiau buvo įdomu sužinoti atsiradimo istoriją.
Vilniaus senamiesčio fragmentas nuo Trijų kryžių kalno
O istorija byloja štai ką.
"Ši kalva anksčiau vadinta Plikuoju ar Kreivuoju kalnu. Trys balti kryžiai kalne saugo 14 vienuolių pranciškonų atminimą. Jie, pasak legendos, XIVa. atėjo su krikšto misija ir buvo nukankinti pagonių. 1613 m. iškilę pirmieji kryžiai buvo atnaujinami, tačiau po 1863 metų sukilimo caro valdžia uždraudė juos atstatyti.
Mūriniai kryžiai sukurti architekto A. Vivulskio, kurie vėliau buvo išsprogdinti tarybinių aktyvistų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Trys kryžiai buvo atstatyti į pirmykštę vietą. Jie simbolizuoja katalikybės pradžią Lietuvoje."


Gedimino pilis, Valdovų rūmai, Televizijos bokštas
Kitoj kalno pusėj...
Vaikai pastebėjo danguje debesį savo forma be galo panašų į Angliją :).
Kol nusitaikiau su fotoaparatu, tai kontūrai pasidraikė, gaila... Škotijos debesėlis atskilo...
                        foto iš čia


2013 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Lilium Zalumballe

Na, niekas negali taip pradžiuginti kaip netikėtai prasiskleidęs ir labai lauktas lelijos žiedas. 

Šiandien prabėgdama pro palanges nusčiuvau... Išnešiau į vidinį kiemą bazilikus, kad šiek tiek pasigrūdintų, bet prabėgom periferiniu matymu akyse sušmėžavo kažkokie žiedai... :D "Pala, pala, nedėjau jokios vazos su gėlėmis ant palangės..." - pamaniau sau. Grįžusi vidun, nubėgau įsitikinti ar tik nepasivaideno :) Žinoma, kad ne.

Mano nuostabai išsiskleidė azijinė lelija Zalumballe (Andris Krumins). Pasakysite, jog nieko keisto, kad pražydo augalas, tačiau džiaugsmo suteikė dėl keleto ypatingų dalykų.

Visų pirma tai, jog rudenį sodinant lelijas į gruntą nuo kiekvienos rūšies pasilikau po pora smulkesnių svogūnėlių pasodinimui pavasarį patalpoje (maža ką, jei iššaltų), tačiau kai atėjo laikas juos sodinti į vazonus, niekur jų neradau.
Atsitiktinumo dėka išėjusi viduržiemį laukan pamačiau, kad jie pilnai apsnigti, bet vis dar kartoninėje dėžėje šalia durų, paruošta įnešimui :)

Patikėkite, tikrai neturėjau vilties, kad ne tik kad išsiskleis nors vienas žiedas, bet, kad apskritai sudygs, todėl kiekviena diena buvo pilna įtempto laukimo ir džiaugsmo, kai tik pasirodydavo gyvybės ženklai :) Juk lelijas rekomenduojama net apmulčiuoti, o čia - virš žemės šaltyje ir speiguose, praviroje dėžėje...
 
 
 
 
Žiedai žalsvai geltonos spalvos (nuotraukose tikroji neatsispindi, natūroje labiau salotinė), gal todėl esant pumpurui žaliam visiškai nesitikėjau jų išsiskleidžiant. Juk prieš "nokstant" pumpurams, jie dažniausiai dažosi, o šis kitoks :) Be to, laisčiau jas užvakar ir skleidimosi požymių nepastebėjau.
Foto: Džilda D.

2013 m. gegužės 7 d., antradienis

Sniego rožės Helleborus

Eleborai dar kitaip vadinami Sniego rožėmis (verčiant iš vokiečių k.), čėrais (botaninis pavadinimas), moroznikais (iš rusų kalbos).

Eleboras (lot.Helleborus) pavadinimas iš graikų kalbos helein (eleo) - žudyti, bora - maistas (nuodas). Visos augalo dalys labai nuodingos, tačiau jis auginamas ir dekoratyvinėje sodininkystėje.

Natūralioje gamtoje paplitęs Kaukaze, Turkijoje, Graikijoje, Gruzijoje, tačiau puikiai pritapo ir mūsų klimato zonose. Labai populiarus Skandinavijos šalyse.

Tai daugiamečiai žoliniai augalai, tamsiai žaliais standžiais lapais, todėl yra visžaliai, be to gali pražysti net po sniegu. Itin kantrus augalas. Nemėgsta persodinimų, bet galima auginti vazonėliuose.
Aš auginu žaliažiedį eleborą (Helleborus viridis). Rausvasis šiais metais nepražydo.
Gentyje yra apie 25 rūšys. Lietuvoje auginamos kelios: žaliasis, baltažiedis, rausvasis ir dvokiantysis.
Eleborai dauginami sėklomis ir kero dalimis.

Žiemai galima lengvai pridengti, vasarą per sausras laistyti. Jis labiau toleruoja pavėsingas nei saulėtas vietas, kaip pvz. pachysandra.