Kai šventės artėja

Vis dažniau užplūsta šventinė nuotaika, todėl ir aplinką namuose norisi kurti šventinę.

 

Neseniai buvo proga susidegti daug žvakių, įžiebti lempučių girliandą ant sienos, kuri tarnauja kaip puikus proginis aksesuaras..., bet dabar ne apie tai. O trumpai apie puikaus dizaino vazonus ir Kalėdinį atributą - Meilenį Amaryllis.

 

 

Nusipirkau Amaryllis 'Sonatini Alfresco' žaliai baltas, pilnaviduris. Tokio dar neturėjau, bet ir vilties nebuvo, kad rasiu, nes mačiau jį tik užsienietiškuose žurnaluose. Ir vėlgi, kažkokios mistikos dėka intuityviai nuvykusi į vieną parduotuvę, jį ten aptikau. Nuostabu. Nusipirkau net tris. Kainuoja, sakyčiau, nemažai, bet ko nepadarysi iš to džiaugsmo ir svajonės išsipildymo :)

 

Tuo pačiu įsigyjau neregėto grožio vazonus, manyčiau kaip tik skirtus svogūniniams ar sukulentiniams augaliukams. Būtinai pritaikysiu abiems. Be to gimė mintis, jog tai puiki vaza vaisiams.

 

 

Negaliu atsispirti įmantrioms detalėms, įvairioms panašioms 'rozetėms', o ypač rankų darbo. Ant šių vazonų buvo parašyta "Hand made".

Na ką gi, pasidariau sau Kalėdinę dovaną, tad galiu dabar ramiai laukti jų.

 

 

Šį meilenį parodysiu kai pražys, o dabar lai stiebiasi :-)

 

Foto: Džilda D.

 

Hortenzijos, hortenzijos, hortenzijos / Hydrangeas

Kaip anksčiau minėjau, hortenzijos vienos mano augalų favoritų, kurios kaip bebūtų gaila, Lietuvoje kažkodėl nėra ypatingai populiarios. O štai Prancūzija, Belgija pilna jų. Puošia kone kiekvieną tiek privačią, tiek visuomeninę erdves. 

Galbūt mes nemokame joms atrasti tinkamos vietos, žaisti formomis ir spalvomis? O juk kaip nuostabiai puošia terasą žemaūgės jų formos, kaip linksmai persipina tarpusavyje spalvų deriniai, aukščiai... Jos tokios pakančios, ilgaamžės ir tvirtos.

Didžialapės Hortenzijos (Hydrangea macrophylla) nėra labai atsparios mūsų klimato zonai, tačiau išsaugoti per žiemą įmanoma, įnešant į nešildomą patalpą su vazonu arba labai gerai pridengiant.

Iš tolo matomas raudonas akcentas karpyto "Brabanto" tujų sienos fone. Tokiu būdu, kai lepesnės hortenzijos auga užuovėjoje, taip pat didelis privalumas joms išgyventi atšiauresnes mūsų žiemas.

*  *  *

Ąžuolialapės hortenzijos Hydrangea quercifolia būna ir pilnaviduriais žiedais. Lapai panašūs į ąžuolo, todėl taip vadinamos, o rudenį nusidažo raudonai ruda spalva. Labai gražus akcentas sodo aplinkai.

*  *  *

Didžialapė hortenzija Hydrangea macrophylla, Dižialapės hortenzijos dantytasis porūšis Hydrangea serrata, Aukštoji hortenzija Hydrangea heteromalla ir Šiurkščioji hortenzija Hydrangea aspera turi labai panašius plokščius žiedynus.

      
      

Hortenzijos plokščiais žiedynais gali būti derinamos su flioksais, kaip antai.

Taigi, norėdami turėti gausius ir didelius spalvų plėmus, matomus iš tolo, auginkite hortenzijas. Jų žiedynus galite skinti merkimui į vazas, džiovinti Kalėdiniams vainikams, o svarbiausia užpildant tuščias vietas sode bei suteikiant prieglobstį smulkiąjai faunai :)

 

Foto: Džilda D.

Skaitiniai

Vieni paskutiniųjų mano knygų pirkinių Agatos Kristi (Agatha Christie) detektyvai ir, žinoma, apie daržus.

Man pasisekė - šią knygą gavau kone dovanų - tik už 10,- litų. Kadangi bendra pirkinių suma viršijo 100,-litų :-), todėl leido pasirinkti iš siūlomų ale dovanų. Šios knygos labai norėjau jau praeitais metais, bet negavau, o šiais - še tau kad nori ir dar už tokią kainą.

Galiu pasigirti, jog su pora šios knygos bendraautorių teko keliauti po Prancūziją. Tai Valerija Baronienė ir Arvydas Rutkauskas - puikūs žmonės ir savo srities profesionalai.

Na, neperdedant ji man pasirodė labai informatyvi ir, kaip čia išsireiškus..., turininga. Plačiai apie viską ar bent po truputį, nuo dirvožemio sudėties iki prieskoninių augalų ir vaistažolių darželio. Su enciklopediniu medžių, krūmų ir gėlių žinynu. Manau ji verta atrasti savo vietą kiekvieno sodininko bibliotekoje.

*  *  *



Jau kokios mielos man senovinio tipo knygos, negaliu net apsakyti. :-D Tarsi iš skrynios ištrauktos.

Šią "suvalgiau" per vieną rytmetį dar bedrįbsant lovoje. Labai lengvas ir suprantamas turinys prašyte prašosi versti vis sekantį ir sekantį puslapį. Man patinka, kai paprasti ir racionalūs sprendimai, pvz. kaip pririšta prie juosmens kėdutė, palengvinanti braškių skynimą, iš vaizduotės persikelia į realybę, tuo priversdama nusišypsoti :-) 

Arba jau, rodos, tiek informacijos gauname iš įvairiausių leidinių, tokie mokyti esame, o pvz. kaip teisingai valgomuosius žinius gliaudyti niekur nemačiau, o šioje knygoje yra net su pieštine demonstaracija. Na ir žinoma, daug kitų neregėtų, negirdėtų patarimų ir patarimėlių. Tikrai labai įdomi, verta įsigyti.

Kaip tik šiuo metu didelės nuolaidos kai kuriuose knygynuose.



Salotos iš paskutiniųjų daržo gėrybių

Jau kažkada minėjau, kad aprašysiu pasigamintas salotas iš dažnai Lietuvos soduose auginamų mėlynųjų aitriųjų vynuogių. Iš jų dažniausiai spaudžiamos sultys, gaminamas naminis vynas, o aš jomis pagardinu salotas.

Dedu į jas šiuos komponentus: cukiniją cucurbito pepo L. "Black Beauty", sėjamosios salotos "ROSELA", pomidorai, paprika, petražolės, narcizalapiai svogūnai Allium tuberosum ir, žinoma, saldžiarūgštės mėlynosios vynuogės.

Anksčiau, kai turėjau agrastų-juodųjų serbentų hibrido uogas, dėdavau jas. Tikrai skonis ypatingas, nes vaikams patikdavo, bet šiai dienai alternatyva šios puikiosios vynuogės :)



Skanaus.

Versalis, Prancūzija (I dalis)

Versalis, Prancūzija
Chateau Versailles, France

Versalį galime pagrįstai laikyti žinomiausiu pasaulio sodu. Liudvikas XIV paveldėjęs iš tėvo žemes, nusprendė pastatyti didžiulius erdvius rūmus. Kuriant garsųjį Versalio parką septynioliktame amžiuje, tarp Karaliaus Saulės Louis (Liudvikas XIV) ir  kraštovaizdžio architekto Andre Le Notre užsimezgė ilgalaikė ištikima draugystė. Karalius troško parodyti savo galybę, stiprinti įtaką, todėl kartu su Andre įstengė pelkėtą lygumą paversti didingiausiais Prancūzijoje baroko ir klasicizmo stiliaus sodais.



Oranžerija ir Šveicarijos baseinas



Andre Le Notre parkas ir sodas buvo sukurtas tarp 1661 ir 1700 metų, tačiau jis dirbo ir kūrė ne vienas. Maždaug 1664-1683 prie projekto prisijungė Karaliaus Saulės finansų ministras Jeanas Baptiste‘as Colbergas, taip pat dailininkas-dekoratorius Charles‘as Le Brun‘as, kuris buvo paskirtas „pirmuoju teptuku“. Dar vėliau architektas Jules‘as Hardouin-Mansart‘as, pastatęs Oranžeriją. Andre Le Notre davė impulsą drąsiems sprendimams. Taip buvusio kaimo vietovėje buvo sukurtas įspūdingas, didingas, reprezentatyvus, atspindintis Liudviko IV galybę  architektūrinis kompleksas – Versalio rūmai ir milžiniškas parkas - tarsi rūmų tęsinys gamtoje. Šiandien lankome Versalį papuoštą dideliais parteriais, garsiais fontanais, oranžerija, turtingą bosketais (dekoratyvinėmis giraitėmis) ir teminiais sodais.

Versalis kažkada plakė tarsi Prancūzijos širdis - politine ir visuomenine prasme. Nuo 1682 iki 1789 metų čia buvo priimami visi politiniai sprendimai, juk čia ne tik gyveno visa karališka šeima su savo dvariškiais, bet nuolat vyko įvairiausi renginiai, susitikimai, o rafinuočiausių pramogų fone buvo lemiami tiek žmonių likimai, tiek ir visos šalies ateitis.

Versalio sodai užima 101 ha . Norint viską apžiūrėti, tikrai prireiks visos dienos, ypač jei neketinate bėgti maratono, o norite pavaikštinėti kiparisų, bosketų ir liepų alėjomis, grožėtis mitologinėmis skulptūromis, ornamentiniais parteriais reprezentacinėje dalyje, klausytis paukščių čiulbėjimo, lydėti akimis nutolstančias valteles, stebėti fontanų žaismą...

  

Tekstas: Danielė Šležienė, Džilda Dubakienė. Foto: Džilda Dubakienė