2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Sicilijos aukštaūgiai

Lankantis Sicilijoje, pasijutau tarsi moderniame , tačiau kartu pirmykščiame pasaulyje. To mūsų kraštuose neregėsi, todėl visiems siūliau ir siūlysiu aplankyti tą kraštą. Apie jų istoriją nepasakosiu, bet pasidalinsiu keletu foto kokie augalai milžinai pas juos auga, tiesiog miesto centre.

Aišku palmės, bet už tai kokios... tarsi netikros
Palmės Messinos savivaldybės aikštėje
Palmės visur, net skiriamosiose tramvajaus juostose.
Pušys rutulinėmis lajomis. Pas mus jos tiesiog iššaltų. Taip taip, paradoksalu, juk rodos spygliuotis, bet deja...
Kaktusai. Mūsuose tik vazonėliuose auginami :), o šie, tikri milžinai.
Ten pilnos pakelės agavų, sansevjerų, kedrų ir dar daug kitos egzotinės augmenijos, bet šie sužavėjo labiausiai.
Foto: Džilda D.

2013 m. balandžio 14 d., sekmadienis

Lelijų derinys su hortenzijomis

Mano manymu, puikiai dera lelijos su hortenzijomis, tik tereiktų jas paderinti spalviškai, t.y. giminingais atspalviais, dar geriau identiškais.
Šis ypatingasis duetas jau keleta metų sutaria pas mus Lietuvoje, Kaune :)

Lilium asiatic ir Hydrangea macrophylla
Pink Lilium asiatic
  Jei lelijos ne aukštesnės nei 1 m, tai hortenzijos užims antraplanį vaidmenį, tačiau jei hortenzijos žemaūgės (o tokių yra), tuomet lelijos turėtų užimti galinę poziciją. Plius tai, kad lelijoms tinka pavėsis ant žemutinės jų dalies.
Foto: Džilda D.



2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Rose Leverkusen

Rožė 'Leverkusen', tai vijoklinė Kordes, Vokietija (1964 m.) išvesta rožė.

Kvapni, žydi vieną kartą, bet tikrai labai dėkingai. Pradžioje žiedai būna citrininės spalvos, vėliau išbąla.

      Lapai tamsiai žali blizgantys, stiebai tvirti.

Labai atspari grybinėms ligoms, be to žiedus krauna jau ant pirmamečių ūglių.

Pirmą kartą ja pamačiau viename Prancūzijos botanikos sode, o įsigyjau pas Lietuvos augintojus praeitais metais. Dar nespėjau pasidžiaugti jos dailumu, bet manau, kad peržiemos puikiai ir parodys ką sugebanti :)

Labai dailus šis didelis rose 'Leverkusen' krūmas.
 Foto: Džilda Dubakienė


2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Taros pritaikymas sode

Kviečiu pasižiūrėti, gal kiek akiai neįprasto reginio Lietuvoje, idėjų, kaip išmaniai galima panaudoti dėžes, maišus ar kitas buityje ne itin naudojamas talpas, tačiau pritaikytinas sode. Manau, tai labai racionalu ir estetiška.

    Rodos, niekuo neypatinga medinė dėžė, bet kad nesipainiotų po kojomis "įdarbinta" konteineriu vienmečiams augalams ar kokiems sukulentams.
Nustebino išmaniai suprojektuoti kambariai panaudojant tas pačias vaisių dėžes. Galbūt panašios terasos nelabai žiūrėtųsi privačių namų teritorijose, tačiau medelynuose, kaimo vietovėse, pamiškėse arba dėžių-lentynų siena daržo zonoje kaip tik.
Tikrai nustebintumėte tokiu reginiu savo draugus ir giminaičius, o kaimynai sprogtų iš pavydo :D
Foto: Džilda D.

2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Pavasariu kvepia tik namuose

Na, niekas tikriausiai nesitikėjo, kad taip užtruks pavasario sugrįžimas. Metereologai sako, kad panaši situacija Lietuvoje buvo tik prieš 17-ka metų, kur iki balandžio mėnesio pabaigos be jokio atlydžio laikėsi sniegas.

Keistai susisukęs lelijos daigas. Galbūt ir jam nepatinka tokios oro sąlygos :)

Prisisėjome sėklų įprastu metu, jau gavome rožių sodinukus, tai kaip dabar viską kokybiškai išsaugoti iki sodinimo į dirvą lauke? Aišku, rožes įkėliau į kibirą, apipyliau durpėmis ir pirktinėmis žemėmis su paukščių mėšlu, šiek tiek paliejau ir pastačiau garaže.

Didysis serentis (kreminės spalvos) jau pumpurus krauna, matyt teks į didesnius vazonėlius persodinti...

Šiemet tikriausiai ne mažai nuostolių patirs medelių augintojai. Tikiuosi, jog sezono eigoje gamta atsigriebs, tačiau šilumos ir žiedų norisi jau dabar :) ...

Musės, tiesa, neseniai pabudusios. Negi dar ilgai nematysime taip laukiamo pavasario? O ir paukščių pavasarinių giesmių negirdėti...
 Keletas žiedų puošia namus. Belieka tuo tik ir džiaugstis. Praeitais metais panašiu laiku jau nusipirkau šią svyrančiąją palergoniją. Iškabinau balkonėliuose, o šiuo metu ji žydi kambariuose.


 Beje, dėl jos tikrai neapsirikau - nuostabus augalas - ištverminga, kaip anksčiau sakiau, standūs, tarsi vaškiniai lapai su piešiniu centre, spalva nepakito nors kol kas niekuo netręšiau, tik persodinau ir pasidauginau. Tiesa, ne nuo visų krūmelių, pora pasilikau stebėjimui ir palyginimui, kurie dabar ir žydi.

 

Taigi, "...ILGAI LAUKUS DAR PALAUK, GRĮŠIU IŠ TIESŲ..."
Foto: Džilda D.

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Morkų pyragas su uogomis

Morkų pyragas, tai mūsų šeimos savaitgalinė tradicija.

Pradžioje kepėme be jokių priedų, vėliau pradėjome eksperimentuoti su įvairiomis šaldytomis uogomis, kurių prikaupėme šaldiklyje per sezoną, t.y. spanguolės, bruknės, mėlynės, šaltalankiai.

Kadangi vieną greitai sušveisdavome, todėl kepame dvejose formose, o tam reikia:
5 kiaušinių
2 stiklinių tarkuotų morkų
2 stiklinių cukraus
3 stiklinių miltų
4 sriubinių šaukštų aliejaus
1/2 arbatinio šaukštelio sodos
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
Uogos (gali būti šaldytos)

Eiga:
Suplakti per burokinę tarką sutarkuotas morkas su kiaušiniais. Po to suberti cukrų ir plakti kol cukrus ištirps. Įpilti aliejaus, vėl viską suplakti. Vėliau palaipsniui berti miltus, plakti, sodą, kepimo miltelius. Galiausiai suberti uogas ir mediniu šaukštu sumaišyti su paruošta mase.
Pašauti į 190 C įkaitintą orkaitę ir kepti apie 30-40 minučių.

Kuo sužavėjo šis pyragas, kad iškepęs įgauna meduolio spalvą (matyt dėl karotino) ir neapdžiūsta net per kelias dienas.
   
Skanaus!
Foto: Džilda D.